Gyvenimas.

   Sveikos meginos. Nežinau ar kažkas ištryns šį pranešimą, bet vistiek kol dar nesu išmesta lauk iš šio blogo aš jį parašysiu. Gal matėt, gal ne, bet aš parašiau tik vieną, prisitatymo pranešimą, o po to nerašiau, nes mano gyvenime neliko vietos virtualiam gyvenimui ir jo aprašymui. Kodėl aš rašau šį pranešimą? Pirma, aš pamačiau, kad manę ruošiasi pašalinti kaip rašytoją iš šio blogo. Antra, kad aš noriu jums kai ką pasakyt apie tokį virtualų gyvenimą.
   Stardollą aš pradėjau žaisti dešimties metų, dabar man trylika. Iš pradžių aš nelabai žavėjausi juo, bet po to ... Tai vos netapo mano gyvenimu, o tai blogai. Bet aš pasitaisiau, pradėjau rūpintis tikru savo gyvenimu. Koks to žaidimo tikslas? Ar jis mus paruošia gyvenimui? Taip, kūrėjams gerai jiems į kišenes kapsi mūsų pinigai, bet mums ar tai gerai? Žmonės kurie jį žaidžia intensyviai, nėra laimingi savo tikru gyvenimu. Jug žmogus turintis gerus draugus, pilnavertį gyvenimą, būdamas laimingas nemokėtų pinigų kad galėtų nusipirkti netikrus daiktus, but populiarus netikram gyvenime ir tai tik todėl nes gerai atrodo jo lėlė, ir bendraut tik su stardollo ,,populiariaisiais'' kurie už ekrano nėra tokie kokie jie yra jie tap žaidime.
   Žmonės keiskit savo gyvenimus, palikit virtualų pasaulėlį, gyvenkit tikram. Gal jūs ginčisieties su manimi, gal neiksit viską ką aš čia parašiau. Bet čia mano nuomuonė, nekreipkit dėmesio į mano amžių ne tai svarbiausia. Ate.